Paskaitos įdomios ir aktualios. Dėstytojas išmano savo dalyką, kelia neeilines problemas ir sprendžia jas su auditorija. Dėstytojas suinteresuotas išmokyti ar bent jau suvokt dėstomo dalyko esmę. Nėra sausos teorijos, pateikiami realūs gyvenimiški pavyzdžiai.

Vyksta papildoma veikla po paskaitų(kai tam yra laiko ir sąlygų). Dėstytojas palaiko glaudų ryšį su studentais, konsultuoja, rašo laiškus.

Pažymiai atitinka paskaitų metų įgautas žinias ir jų panaudojimą.

VDU - jei visi destytojai turėtų tokį norą ir tokį užsigedegimą bendrauti ir dėstyti savo dalyką, neverčiant kalti ilgų sudėtingų apibrėžimo, o visą medžiagą pateiktų su tikslu palikti galvoje kuo daugiau informacijos, butų labai šaunu. Trūkumas nemokantiems gerai anglų kalbos (paskaitos angliškai), bet čia reik įžiūrėt kaip privalumą. Per pora semestrų mano anglų kalbos žinios pagerėjo.

Bendravimas: dėstytojas visada stengiasi išaiškinti studentui dėstomą medžiagą, noriai konsultuoja esant neaiškumams. Labai šiuolaikiškas požiūris į studenta. Dėstytojas - studento draugas.

Dalyko išmanymas tikrai geras, paskaitos dėstomos neskaitant nuo skaidrių, todėl paskaitos yra daug išsamesnės ir įdomesnės.

Dėstytojas tikrai išskirtinis. Labai vertinu dėstytoją dėl jo kitokio mokymo pobūdžio, lyginant su tais, prie kurių buvau pripratusi, ir dėl bendravimo barjerų tarp studento ir dėstytojo panaikinimo. Kuo kitoks pobūdis? Pamėginsiu įvardint.
1) Visų pirma, dalyko medžiaga nėra nuskaitoma nuo skaidrių, tačiau perteikiama per pavyzdžius, į pateikiamą teoriją pažvelgiama iš įvairių pusių. Nežinau, kaip kitiems studentams, bet man pavyzdžių pateikimas didžiulis privalumas, nes paskaitų metu pateikiami pavyzdžiai padeda suprasti teoriją ir ją geriau atsiminti. Rašydama atsiskaitymą bandau prisiminti pavyzdį ir tada per jį atsakyti į pateiktą klausimą, nes teorijos niekada gerai neįsimindavau, o jei ir atsimindavau - tai iki atsiskaitymo... :( Be to, kiekviena paskaita bandoma susieti su prieš tai buvusia padarant trumpą įžangą apie tai, ką studentai prisimena iš buvusių paskaitų - įdomus būdas studentą priversti įsiminti pagrindinius dalykus.
2) Dar vienas kitokio pobūdžio aspektas - anglų kalba. Lietuviškai pateikta medžiaga mielesnė, tačiau AČIŪ dėstytojui už pratinimą prie anglų kalbos - nėra jau taip ir baisu, kaip iki šiol maniau :)
3) Galiausiai galimybė išsiaiškinti klaidas ir jas aptarti auditorijoje. Aptarimus labai vertinu, nes nelieka neaiškumų. Kodėl tai įvardinau kaip kitokį pobūdį dėstomo dalyko? Todėl, kad kituose dalykuose to paprasčiausiai nebūna, kartais neįmanoma net pamatyti kur ir kiek klaidų padarei, už ką gavai atitinkamą pažymį.
Minusai. Didžiausias minusas buvo tai, kad namų darbų užduotys, kurių įvertinimai įtakoja kaupiamąjį balą, nebuvo labai aiškiai suformuluotos. Bent jau man asmeniškai patogiau, kai būna pateiktas atskiras užduočių aprašymas, laiko apribojimas iki kada reikia pateikti atliktą užduotį dėstytojui. Galbūt tai nėra didelis minusas, gal tik man reikėtų persiorientuoti :) O dėl to, kad paskaitas dėstė daug dėstytojų, manau nėra minusas. Ilgai svarsčiau apie tai, tačiau manau tai - dar vienas būdas išgirsti dėstoma dalyką iš kelių pusių.
Tam kartui tiek :)

Tai vis dar labiausiai patinkantis dėstytojas visame VDU. Žinių visuomenės dalyko kursas buvo gana įdomus, tačiau buvo keletas trūkumų, kurie, galbūt, nuo dėstytojo nepriklausė - tai dalyko dėstyme didelė dėstytojų kaita (į tai neįeina kviestinės paskaitos), visas kursas atrodė tarsi suskaidytas į dalis, ir kai kada buvo sunku sujungti jas į bendrą vaizdą.

Bendravimas: malonus ir šiltas, stengiamasi ištrinti nereikalingą ribą tarp studento ir dėstytojo, šiuolaikiškas požiūris į studentą.

Kompetencija: puikus dalyko žinovas, per paskaitas vieną ir tą patį dalyką pateikia įvairiapusiškai ir parodo, kaip jį pritaikyti praktiškai kasdieninėje veikloje. Suteikia studentams ir teorinių ir praktinių žinių.

Pažymiai: Atitinka studentų žinias, yra galimybė mokytis iš savo klaidų ir jas taisyti.